Naujienos

Šių metų balandžio 6–8 d. ūkio viceministrė Rasa Noreikienė su darbo vizitu lankosi Vokietijoje, kur aptars dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos ir žmogiškųjų išteklių plėtros srityse, pristatys Lietuvos ekonominį potencialą, aptars Vokietijos dualinės profesinio rengimo sistemos modelio pritaikymo Lietuvoje galimybes. Per darbo vizitą ūkio viceministrė kartu su ambasadoriumi Vokietijoje Deividu Matulioniu taip pat lankysis Vokietijos įmonėse, mokslo įstaigose, mokymo centruose.

Susitikimų metu su Vokietijos federaliniu ekonomikos ir energetikos valstybės sekretoriumi Mathiasu Machnigu, Badeno-Viurtembergo žemės ekonomikos ir finansų ministru Nilsu Schmidu bus aptariamos glaudesnio dvišalio ekonominio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Vokietijos galimybės bei eksporto plėtros perspektyvos.  

R. Noreikienės teigimu, aukštos kokybės ir kvalifikuota darbo jėga, patogi geografinė padėtis lemia, kad Lietuva tampa patrauklia šalimi pradedančiosioms verslo įmonėms ir smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai. Be to, Lietuva gali pasiūlyti aukštos kokybės infrastruktūros tinklą, didžiulę kompetenciją ir patirtį aptarnaujant įvairias rinkas, gerai išvystytą logistiką.

„Lietuvos pramonės inžinerijos įmonės galėtų vykdyti Vokietijos bendrovių užsakymus, o informacinių technologijų sektorius bendradarbiauti su šio sektoriaus Vokietijos kompanijomis. Vokietijos bankai ir verslo paslaugų sektoriaus įmonės dėl palankių sąlygų verslui galėtų atidaryti savo banko filialus arba paslaugų centrus Lietuvoje“, – pabrėžia ūkio viceministrė.

Vokietija – pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė Vakaruose, tad R. Noreikienė vizito metu taip pat pristatys perspektyviausius šalies pramonės sektorius, kurie galėtų eksportuoti produkciją į Vokietiją. Tai – cheminių medžiagų, gyvybės mokslų, informacinių ir ryšių technologijų, medienos apdirbimo ir baldų gamybos sektoriai.

„Lietuvos chemijos pramonė gamina aukščiausios kokybės trąšas, o pagal trąšų eksportą Lietuva užima 13-ąją vietą pasaulyje. Lietuvos gyvybės mokslų sektorius yra vienas pažangiausių Vidurio ir Rytų Europoje. Biotechnologijos ir lazerių pramonė – vieni svarbiausių gyvybės mokslų sektoriaus sričių, įsitvirtinančių užsienio šalių rinkose ir galinčių konkuruoti pasauliniu mastu. Informacinių ir ryšių sektoriaus bendrovės gali pasiūlyti Vokietijos rinkai verslo valdymo sprendimus, o medienos apdirbimo ir baldų pramonė – kokybiškus baldus, dailidžių ir stalių dirbinius“, – pasakoja ūkio viceministrė.

Per susitikimus su Štutgarto pramonės ir prekybos rūmų ir Boeblingeno apskrities rūmų prezidiumo nariais, Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos direkcijos  nariu Stefanu Mairu ir Vokietijos federalinės pramonės asociacijos  direktoriaus pavaduotoju Volkeriu Treieru, Heilbrono pramonės ir prekybos prezidentu Haraldu Unkelbachu ir už praktinį profesinį darbuotojų rengimą atsakingais „Würth“ įmonės vadovais ūkio viceministrė aptars Vokietijos dualinės profesinio rengimo sistemos modelio pritaikymo Lietuvoje galimybes.

Pasak R. Noreikienės, Lietuva yra suinteresuota plėtoti mokymą įmonėse. Šie mokymai galėtų vykti pritaikant Vokietijos dualinio profesinio rengimo modelio elementus. Lietuvos profesinio rengimo sistemoje vertėtų plačiau taikyti pameistrystės mokymo organizavimo formą, kai praktinis mokymas vyksta darbo vietose, tiesiogiai atliekant darbines užduotis. Tai padėtų padidinti užimtumą Lietuvoje.

Per darbo vizitą ūkio viceministrė taip pat lankysis AB „Eisenmann AG“ mokymo centre, Frauenhofo darbo ekonomikos ir organizavimo institute ir „Festo Technologie-Fabrik“ įmonėse, kuriose aptars, kaip tobulinti skaitmeninę bendrąją rinką, verslo aplinką, Vokietijos dualinės profesinio rengimo sistemos modelį.

Pasak R.Noreikienės, „Wurth“, „Festo“, „Eisenmann AG“ yra ne tik savo srities, bet ir ketvirtosios pramonės revoliucijos (angl. Industry 4.0.) pasaulinės lyderės, tad šių įmonių patirtis bus  ypač vertinga. Ketvirtoji pramonės revoliucija suprantama kaip gamybos procesų kompiuterizacija, perėjimas prie naujo didesnės procesų automatizacijos lygio, „protingų“ gamyklų, kuriose be žmogaus įsikišimo sąveikaus įvairios mašinos ir gamybos įranga.

Kartu su ūkio viceministre R. Noreikiene Vokietijoje lankosi diplomatai, Ūkio ministerijos, Lietuvos mokslo įstaigų, verslo atstovai, taip pat Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Šarūnas Kliokys, Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vyriausias atstovas prie tarptautinių organizacijų Gintaras Morkis, kiti konfederacijos atstovai.

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos ekonominių partnerių. Per pastaruosius penkerius metus dvišalė prekyba tarp Lietuvos ir Vokietijos nuolat augo. 2015 m., palyginti su 2011 m., dvišalės prekybos apyvarta padidėjo 13,6 procento ir siekė 4,71 mlrd. eurų. 2015 m. Lietuvos eksportas į Vokietiją padidėjo 1,8 procento ir sudarė 1,8 mlrd. eurų. Daugiausiai iš Lietuvos į Vokietiją eksportuota chemijos produkcijos (12,6 proc.), gyvūnų ir gyvūninės kilmės produkcijos (11,4 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,2 proc.). 2015 m. Lietuva iš Vokietijos daugiausiai importavo mašinų ir mechaninių įrenginių (26,8 proc.), transporto priemonių (17,8 proc.) ir chemijos produkcijos (10,5 proc.).

2015 m. pabaigoje Vokietijos sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 1,28 mlrd. eurų. Vokietijos įmonės Lietuvoje per 2003–2015 metus įgyvendino 46 tiesioginių užsienio investicijų projektus. Daugiausia projektų – 17 – buvo įvykdyta pardavimo ir rinkodaros sektoriuje, 14 – gamybos sektoriuje, 10 – logistikos ir transporto sektoriuje. 2015 m. pabaigoje Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Vokietijoje siekė 9,6 mln. eurų.