Naujienos

Lietuvos ambasada Vokietijoje bei Priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejus vasario 18 dieną Berlyne surengė Vokietijoje esančio Lietuvos istorijos paveldo tyrimams svarbaus leidinio pristatymą.   Lietuvos valstybės atkūrino dienos proga visuomenei pristatytas bendromis Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų pastangomis parengtas katalogas apie Berlyno muziejuje saugomus archeologijos radinius iš dabartinės Lietuvos teritorijos. Renginys vyko Naujojo muziejaus Graikiškame kieme, koncertavo lietuvių ir rumunų muzikantų „Trio Enescu“, kuris atliko lietuvių, vokiečių ir kitų šalių kompozitorių kūrinius.

Renginį atidarė Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis ir Prūsijos kultūros vertybių fondo viceprezidentas Güntheris Schauerte. Vasario 16-sios minėjimą ir knygos pristatymą parėmė AB „Vilkyškių pieninė“.

Pasak leidinį „Priešistorės ir ankstyvosios istorijos radiniai iš Lietuvos“ pristačiusios Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojos Agnės Čivilytės, medžiaga apie daugelį radinių skelbiama pirmą kartą, nes iki katalogo pasirodymo apie juos nežinota. 

Be to, skaitytojai supažindinami su Lietuvos priešistore ir ankstyvąja istorija. Knygoje publikuojami moksliniai straipsniai apie visas archeologines Lietuvos epochas, nuo pirmųjų žmonių apsigyvenimo iki tautų kraustymosi ir valstybės formavimosi laikotarpio. Tekstuose atsispindi naujausios Lietuvos ir Europos archeologijos tendencijos, nes radiniai iš Lietuvos aprašomi lokaliame ir Europos kontekste. Daug dėmesio skiriama savitoms Lietuvos archeologinėms kultūroms, Baltijos jūros regiono priešistorinių bendruomenių kontaktams ne tik su kaimynais, bet ir su tolimuoju pasauliu. Todėl pasirodžiusi knyga, anot A.Čivilytės, yra ne tik archeologinių radinių katalogas, bet ir mokslinis vadovas po giliausią Lietuvos praeitį.

Jį parengė dvišalė mokslininkų komanda, kuriai priklauso Rasa Banytė-Rowell, Audronė Bliujienė, A.Čivilytė, Heino Neumayer, Christine Reich ir Linas Tamulynas.

Archeologijos objektai iš dabartinės Lietuvos teritorijos Vokietijoje atsidūrė daugiausia dėl to, kad buvo surasti tuo metu, kai Lietuvos valstybė neegzistavo, arba tose vietose, kurios anuomet nepriklausė Lietuvai.

Pirmieji radiniai iš Lietuvos į archeologijos kolekciją Prūsijoje pateko 1839 m. Tai buvo akmens kirviai iš Nidos. 1841 m. karališkiesiems muziejams buvo padovanotas archeologijos radinių iš Rambyno ir jo apylinkių rinkinys. Seniausi gauti objektai buvo 1865 m. muziejams atitekę penki ietigaliai iš kaulo, rasti mergelio kasykloje netoli Klaipėdos. 

Priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejaus fondų kataloguose radiniai iš Lietuvos kaip atskiras rinkinys nefigūravo, nes buvo priskirti Rytprūsių ir Vakarų Rusijos grupėms, ekspozicijose jie taip pat nebuvo pristatomi atskira tema. Tik 2003 m. Šarlotenburgo rūmuose Baltijos šalių archeologija pristatyta stenduose „Baltijos jūros regiono tautos“. Parodai 2008 m. persikėlus į Naująjį muziejų, jo Moderniojoje salėje įrengtas ekspozicijos skyrius „Baltai“.