Naujienos

Didžiausią sukrėtimą ekonominės krizės pradžioje patyrusios, tačiau reikiamų reformų ir taupymo priemonių pagalba ekonomikos augimą netrukus sugrąžinusios Baltijos šalys euro zonos krizės akivaizdoje save dar aiškiau mato kaip Šiaurės Europos dalį.

Taip teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas lapkričio 28 dieną Konrado Adenauerio fondo akademijoje Berlyne vykusioje diskusijoje „Nauji pavyzdžiai Europos šiaurėje? Lietuva, Latvija, Estija ir ES ateitis“, kurią surengė Lietuvos, Latvijos, Estijos ambasados Vokietijoje ir Konrado Adenauerio fondas.

Kadangi ES valstybėms nevienodai sekasi stabilizuoti viešuosius finansus ir atkurti ekonomikos augimą, vietoje skirstymo į Rytų ir Vakarų Europą, politologo tvirtinimu, imama vis labiau kalbėti apie Šiaurės ir Pietų Europą, o Baltijos šalys minimos kaip pavyzdys Pietų Europos valstybėms.   

Pasak R.Vilpišausko, dar vieną Lietuvai klijuojamą etiketę padės pamiršti artėjantis šalies pirmininkavimas ES Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį.

„Lietuva priklauso ES jau beveik dešimt metų. Jos pirmininkavimas bus paskutinis etapas paliekant „naujosios ES šalies narės“ etiketę“, - sakė TSPMI vadovas.

Kartu jis pabrėžė, kad pirmininkavimo sėkmė pirmiausia priklausys nuo Lietuvos sugebėjimo tarpininkauti ES sprendimų priėmimo procesuose ir pasiekti bendrą visų šalių narių sutarimą.

„Pirmininkaujanti šalis visų pirma turi būti neutrali tarpininkė Taryboje ir darbo grupėse, svarbu ne tik gerai organizuoti darbą, bet ir rasti visų šalių narių kompromisą“, - teigė R.Vilpišauskas.

Anot jo, ekonominių sukrėtimų Europoje metu sustiprėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo poreikis. „Krizė sugrąžino į politinę darbotvarkę Baltijos šalių bendradarbiavimą“, - sakė politologas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos patirtį įveikiant ekonomikos krizę, europietišką tapatybę ir Europos politikos prioritetus diskusijoje taip pat nagrinėjo žurnalistas ir ekonomikos analitikas iš Latvijos Paulis Raudsepas bei Estijos nacionalinio banko viceprezidentas Madisas Mülleris.

Po renginio dalyviai galėjo susipažinti su lietuvišku kulinariniu paveldu: uogų vynu, tradiciniais kepiniais ir sūriu. Diskusijai įkaisti neleido UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir ko. suteiktas lietuviškas mineralinis vanduo.