Naujienos

Berlyno sienos griuvimas ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas prieš daugiau kaip 20 metų buvo tarpusavyje susiję tos pačios laisvės bangos Europoje įvykiai. Tokia buvo pagrindinė Achene balandžio 11 dieną surengtos dviejų iškilių tų įvykių centre stovėjusių asmenybių diskusijos mintis.

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Hans-Dietrichas Genscheris, kuris kartu su tuometiniu Vokietijos federaliniu kancleriu Helmutu Kohliu buvo pagrindiniai Vokietijos suvienijimo architektai, pakviesti prisiminti tuos laikus ir padiskutuoti tema „Lietuvos laisvė ir Vokietijos suvienijimas – istorinės paralelės“.

Renginį vedė Vokietijos ir Lietuvos forumo vadovas  Joachimas Tauberis. Jis pažymėjo, jog daugiau kaip prieš du dešimtmečius Europoje vykusiame išsivadavime iš sovietų valdžios du įvykiai turėjo ypatingą reikšmę – Berlyno sienos griūtis ir Baltijos valstybių kova už laisvę, iš vidaus susilpninusi Sovietų Sąjungą.

Hans-Dietrichas Genscheris priminė, jog Vokietija niekada nepripažino Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių okupacijos, buvo viena pirmųjų, atkūrusių diplomatinius santykius su Lietuva. Beje, Lietuvos kovų už nepriklausomybę metu, anot H.D. Genscherio, Vokietija dar nebuvo visiškai laisva, nes pati siekė susivienijimo.

Vytauto Landsbergio teigimu, jam, gyvenusiam tuometinėje sovietinėje imperijoje, klausimas dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės visą laiką buvo ne „ar?“, bet „kada?“. Politikas prisiminė Hans-Dietricho Genscherio apsilankymą Vilniuje 1991 m. rugsėjo 12 d. bei savo jam tuomet pasakytus žodžius, kad Lietuva iš vidaus ardydama totalitarinę sovietų imperiją, taip pat ženkliai prisidėjo prie Vokietijos suvienijimo.

Hans-Dietricho Genscherio nuomone, daugiau nei prieš dvidešimt metų vyko taiki ne Lietuvos, ne Lenkijos, ne Čekijos, bet visos Europos revoliucija, ir niekada istorijoje Europa nebuvo tokia vieninga, kaip 1989 m. rudenį.

Pokalbio dalyviai teigė, kad šiandien labiausiai nuvilia stringantys demokratizacijos procesai Rusijoje bei kai kuriose kitose šalyse.

Diskusiją „Lietuvos laisvė ir Vokietijos suvienijimas – istorinės paralelės“ Achene surengė Lietuvos ambasada Vokietijoje, bendradarbiaudama su Tarptautinio Karolio Didžiojo prizo fondu, Acheno taikomųjų mokslų mokykla, Friedricho Naumano fondu bei Vokietijos ir Lietuvos forumu. 

Diskusija yra dalis Lietuvą pristatančių renginių Achene programos, skirtos Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimui prestižiniu Karolio Didžiojo prizu.

Balandžio 22 dieną Žydų bendrijos namuose režisierės Lilijos Kopač filmas „Gyvybės ir kančių duobė“ bei diskusija su Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriumi Marku Zingeriu bus skirta Holokausto ir žydų kultūros paveldo Lietuvoje temai.  

Acheno regiono verslininkai balandžio 16 dieną kviečiami susipažinti su Lietuvos ekonomikos perspektyvomis ir verslo galimybėmis šalyje. Pranešimą šia tema Acheno pramonės ir prekybos rūmuose skaitys Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis. 

Achene rengiamos net kelios Lietuvai skirtos parodos: Tarptautiniame laikraščių muziejuje balandžio 12 dieną atidaroma per Pirmąjį pasaulinį karą okupuotoje Lietuvoje leistų ir įvairioms gyventojų grupėms skirtų laikraščių ekspozicija, balandžio 25 dieną Acheno miesto bibliotekoje bus pristatyta paroda apie lietuvių kalbą, kurią įrengs menininkas Saulius Valius.

Išgirsti lietuvių kalbos gyvą skambesį Achene bus galima balandžio 24 dieną knygyne „Buchhandlung Schmetz am Dom“ rengiamoje poezijos vakaronėje, kurioje lietuvių poetas, vertėjas, rašytojas, literatūros tyrinėtojas Tomas Venclova skaitys savo kūrybos eiles. Jas į vokiečių kalbą vers ir renginį ves vertėja Claudia Sinnig.

Karolio Didžiojo prizas yra laikomas vienu iš labiausiai prestižinių už politinius nuopelnus teikiamų apdovanojimų Europoje. Lietuvos vadovei Karolio Didžiojo apdovanojimas skiriamas už ypatingą indėlį stiprinant Europos Sąjungą ir kuriant ekonominį stabilumą. Prezidentė D. Grybauskaitė taip pat įvertinta už lyderystę ES ir Baltijos regione.

Šių metų prizo gavėjos D.Grybauskaitės portretą vietos visuomenei pristatys žinomas dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ žurnalistas Robertas von Lucius. Jo pranešimas numatytas balandžio 29 dieną Acheno taupomosios kasos rūmuose.

Kitą dieną Acheno vyskupystės akademijoje Joachimas Tauberis skaitys paskaitą apie Lietuvos ir Vokietijos santykius 1923-2013 m.

Karolio Didžiojo apdovanojimas Lietuvos Prezidentei bus įteiktas gegužės 9 dieną. Oficiali ceremonija rengiama Acheno rotušės Karūnavimo salėje. Dieną prieš tai, gegužės 8-ąją, Acheno universitete vyks diskusija su D.Grybauskaite.

Tomis dienomis centrinėje Acheno aikštėje šurmuliuosiančioje miesto šventėje Lietuvos liaudies kultūros centras rengia meninį Lietuvos etnografinių regionų kultūros pristatymą.  

Renginius organizuoja Lietuvos ambasada Vokietijoje, Acheno tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimo fondas ir Acheno miesto savivaldybė.

Visa šių metų Karolio Didžiojo prizo teikimo renginių programą (vokiečių kalba) Achene galima rasti čia: http://www.karlspreis.de/aktuelles/rahmenprogramm_2013.html