Globali Lietuva
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – apie „Brexit“. Augant nerimui dėl „Brexit“ – žinia lietuviams emigrantams: į ambasadas siųs mobilias komandas.
Gali būti, kad jau rytoj žinosime kokį išstojimo iš Europos Sąjungos kelią renkasi Didžioji Britanija. Bet kuriuo atveju Europos ir Britanijos skyrybų procesas įstrigo – koks blogiausias scenarijus?
DELFI Dėmesio centre: užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, politologas Ramūnas Vilpišauskas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Laurynas Kasčiūnas. Taip pat vaizdo skambučiu – diplomatas Vygaudas Ušackas.
Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus interviu garso įrašas.
Ar pasaulis susitaikė su Rusijos agresija ir karu Ukrainoje? Kaip lietuviai vertina narystę ES ir NATO organizacijoje? Kokios šių dienų grėsmės labiausiai neramina Europos vadovus? Apie tai „DELFI Dienoje“ pokalbis su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.
L. Linkevičius: tikėti, kad be JAV Europa galės ginti demokratines vertybes būtų saviapgaulė
Šiemet Lietuvos narystei Europos Sąjungoje sukaks penkiolika. Tokio amžiaus žmogus – dar paauglys, ieškantis savo „tikrojo“ kelio. Bet paprastai jis jau turi susiformavusius vertybinius orientyrus, žino savo teises ir yra pasiryžęs už jas kovoti.
„Kad ir kaip baigtųsi Brexitas, Europa jau bus kitokia – ji sukrėsta“, – taip dabartinės situacijos Londone galimas pasekmes vertina Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius teigia, kad pats susitarimas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos buvo didelė klaida. Ar politinė krizė Didžiojoje Britanijoje virs Europos Sąjungos krize?
„Brexitas“ varo lietuvius namo, iš Lietuvos – britus, tačiau niekas nežino, kuo viskas baigsis. Gal „Brexito“ išvis net nebus, mat bus rengiamas dar vienas referendumas? Tai vienas iš kelių scenarijų, kuris yra svarstomas, kai Didžiosios Britanijos parlamentas atmetė premjerės Th. May su ES suderėtą susitarimą. Tačiau kiek mums kainuotų Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES be jokio susitarimo? „Dienos temos“ studijoje – užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Chrisas Butleris, britas, gyvenantis Lietuvoje, Didžiosios Britanijos prekybos rūmų valdybos pirmininkas.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka du kartus lankėsi Kremliuje. Skelbta, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis derėjosi dėl Sąjunginės valstybės sutarties įgyvendinimo ir brangstančios naftos. Dėl naujo naftos ir jos produktų apmokestinimo Baltarusija teigia kasmet patirsianti milijardinių nuostolių ir reikalauja juos kompensuoti, o Rusija nebenori neatlygintinai subsidijuoti A. Lukašenkos režimo ir tikisi ko nors mainais.
– 1999 metais Rusijos ir Baltarusijos pasirašyta sutartis numato daug bendrų dalykų – valiutą, mokesčius, transporto sistemas. Ši sutartis iki šiol nebuvo iki galo įgyvendinama, bet pastaruoju metu vėl prabilta apie tai, kad galbūt reikėtų ją prisiminti. Kai kurie politologai teigia, kad, pradėjus šią sutartį įgyvendinti, Baltarusijos suverenitetas dar labiau sumažėtų. Kaip Jūs vertinate tokias prognozes? Ar šis A. Lukašenkos vizitas galėjo vesti ta kryptimi?
L. Linkevičius: Prognozės daugiau astrologams gal būtų, o pagal situaciją tai reikėtų vertinti, kaip faktiškai yra. Žinoma, de jure 20 metų ta sąjunginė valstybė egzistuoja, tik nėra dar kol kas bendros valiutos, tačiau mes puikiai žinome, kaip yra integruota ta valstybė į Rusiją kitomis prasmėmis – saugumo, gynybos, žvalgybos, strateginių projektų.
2018 m. lapkričio 25 d. LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo pokalbyje su RAI TGR televizijos žurnalistu Danilo Elia tema „Lietuva: Prezidento rinkimams artėjant“. (žr. nuo 8:38 min. iki 12:00 min.)
Švęsdama 100 metų nepriklausomybės sukaktį, Lietuva yra viena labiausiai kritiškai Kremliaus atžvilgiu nusiteikusių šalių. Anot užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, to priežastys yra istorinės: „Mano kartos lietuviai Rusiją pažįsta ne iš knygų, bet iš gyvenimo patirties“. Žurnalisto teigimu, Lietuvos Vyriausybės pozicija pasireiškia stipriu ekonominių sankcijų prieš Maskvą gynimu. Ministro nuomone: „Ne visos valstybės yra patenkintos sankcijomis, mes taip pat neturėtumėme jomis didžiuotis. Jų atšaukimas reikštų sutikti su didele klaida.“. Lietuva, reaguojant į Rusijos grėsmę, padidino išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP, vykdydama Atlanto Aljanso susitarimus. Šiuo metu kai Lietuvoje artėja 2019 m. Prezidento rinkimai, ypatingai baiminamasi Maskvos valdžios atakų internetinėje erdvėje. Ministru teigimu: „Tikrai geriau žinoti, ko galima tikėtis, nei patirti tai nelauktai. Pamatysime kas įvyks.“
Lyderysčių istorijoje būta įvairių. Jugoslavijos lyderis Josipas Broz Titas, iškilęs Antrojo pasaulinio karo metais kaip rezistentas ir partizanų vadas, vėliau kai kurių istorikų buvo vadinamas „geranorišku diktatoriumi“. Kad ir kaip ten būtų, pasaulis įsivaizdavo, kad jugoslavai – tai tokia vieninga tauta, neturinti jokių trinčių ar trikdžių. Ir tik vėliau „paaiškėjo“, kad ten gyvena ir serbai, ir kroatai, ir musulmonai, ir kitos tautos. Kai kurios iš jų, išsilaisvinusios iš geranoriškos diktatūros, savo tolesnius santykius aiškinosi kruvinuose konfliktuose.
„Dienos temoje“ kalbintas Lietuvos užsienio reikalų ministras teigė, kad Vilniuje vyko nuoširdus Izraelio ir Lietuvos bei visų Baltijos valstybių premjerų pokalbis apie įvairias problemas – nuo nausėdijų okupuotose teritorijose iki pavojaus iš Rusijos.
Pasibaigus istoriniam B. Netanyahu vizitui Lietuva linksta link JAV pozicijos dėl Irano. Apie visa tai - pokalbis „DELFI Dėmesio centre“ su Izraelio Ministru Pirmininku Benjaminu Netanyahu ir Lietuvos Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu. Taip pat pokalbis su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, DELFI.lt apžvalgininku Ramūnu Bogdanu ir Seimo nariu Emanueliu Zingeriu.
Minint Rusijos agresijos prieš Gruziją dešimtmetį, Delfi.TV studijoje pokalbis su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi (žiūrėti nuo 05:05 min. iki 21:50 min.).
Socialiniai tinklai