Pilietybė

Sukurta 2014.08.29 / Atnaujinta 2020.07.13 16:53

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.

Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme numatytus atskirus atvejus.

Pareiga pranešti apie kitos valstybės pilietybės įgijimą

Atkreipiame dėmesį, kad pranešimas apie kitos valstybės pilietybę yra labai svarbus pačiam asmeniui, nes kol nebus atitinkamų įrašų Lietuvos duomenų bazėse, Vokietijos institucijos turės klaidingą informaciją apie atitinkamą asmenį ar jo vaikus.

Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, atsisakymo, grąžinimo, suteikimo natūralizacijos  ar supaprastinta tvarka, prašymai dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat pranešimai paduodami tiesiogiai atvykus į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą, taip pat elektroniniais ryšiais, o į Lietuvos Respublikos ambasadą Vokietijos Federacinėje Respublikoje – tiesiogiai atvykus.

Įgijus kitos valstybės pilietybę asmuo pateikia:

  • Pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą ;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą;
  • dokumentą, patvirtinantį kitos valstybės pilietybės įgijimą ir įgijimo datą (su vertimu į lietuvių kalbą);
  • pranešime nurodžius, kad atitinkate bent vieną iš Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktus – tai patvirtinančius dokumentus;
  • apmokėtas sau adresuotas vokas (juo bus persiųstas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės).

Pranešimas ir prie jo pridedami dokumentai Lietuvos Respublikos ambasadai Vokietijos Federacinėje Respublikoje paduodami tik tiesiogiai atvykus.

Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybės gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis:

  • jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
  • yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
  • yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
  • Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
  • sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.

Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir neveiksnių asmenų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę klausimas nagrinėjamas pagal jų tėvų arba atstovų pateiktą pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.

Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas

Pilietybės atkūrimas - tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuoniams, kurie iki 2011-04-01 nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės. Šie asmenys turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena ir jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuonys (vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai).

Jeigu norite atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, turite pateikti:

  • prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Prašymas atkurti pilietybę (turi būti užpildyti visi laukai) ;
  • galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  •  gimimo liudijimą (su vertimu į lietuvių kalbą ir legalizuotas arba patvirtintas pažyma „Apostille“).
  •  vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus (reikia pateikti jeigu keitėte šiuos asmens duomenis; jie turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti arba patvirtinti pažyma „Apostille“);
  •  teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą (jei asmeniui toks buvo išduotas);
  •  dokumentus, patvirtinančius, kad esate asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę arba jo palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis);

Tai gali būti: Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Jei neturite reikalingų dokumentų, galite kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą el.p. [email protected] (prašymų formos).

  • Dokumentus, patvirtinančius vardo ar pavardės keitimą ,
  • Dokumentus, patvirtinančius, kad nesate kitos valstybės pilietis (išskyrus atvejus, kai galite būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis)
  • Dokumentus, patvirtinančius tremtį arba išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., jeigu esate kitos valstybės pilietis;

Dokumentų pavyzdžiai

Tremties atveju: pažyma iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos Respublikos prokuratūros arba Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo, patvirtinanti asmens tremtį. Dėl tremtį įrodančių dokumentų kreipkitės į Lietuvos ypatingąjį archyvą el. paštu [email protected]  (prašymų formos).

Išvykimo atveju: išrašai iš užsienio valstybių gyventojų registrų, patvirtinantys asmens imigracijos ar repatriacijos datą; dokumentai, patvirtinantys asmens imigraciją į užsienio valstybę; arba užsienio valstybėje iki 1990 m. kovo 11 d. išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai ar natūralizacijos pažymėjimai; arba dokumentai, patvirtinantys užsienyje sudarytą santuoką ar vaikų gimimą; arba kiti dokumentai, įrodantys asmens nuolatinį gyvenimą užsienio valstybėje iki 1990 m. kovo 11 d.

Jei neturite reikalingų dokumentų, dėl dokumentų, patvirtinančių iki 1940-06-15 gimimo, mirties, santuokos faktą išdavimo galite kreiptis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą el.p. [email protected]  (prašymų formos).

Konsuliniai mokesčiai už prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje:

  • dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, suteikimo ar grąžinimo priėmimą ir perdavimą - 50 eurų;
  • dokumentų dėl lietuvių kilmę ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo priėmimą ir perdavimą - 25 eurai;
  • dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo priėmimą ir perdavimą – 60 eurų;
  • dokumentų dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo perdavimą – nemokamai.

Prašymų  ir Pranešimo apie kitos valstybės pilietybės įgijimą formas rasite čia.

Lietuvos Respublikos piliečio, kartu turinčio ir kitos valstybės pilietybę, statusas

Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.

Daugiau informacijos pilietybės klausimais galite rasti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje

Naujienlaiškio prenumerata